Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos 6-klasių mokiniai kovo 22 d. informacinių technologijų pamokų metu dalyvavo „Skaitmeninės savaitės 2022“ veiklose. Kūrė pateiktis, kuriose turėjo įkelti išspręstų skaitmeninių įgūdžių testų ekrano įkarpas, nurodyti svarbiausius pateikčių kūrimo kriterijus, juos pritaikyti praktiškai. Viena užduotis buvo integruota su anglų kalba. Svetainėje anglų kalba https://www.opendns.com/phishing-quiz/ reikėjo nustatyti, kurios svetainės tikros, o kurios skirtos išvilioti duomenis, bei šiuos požymius ženklintu sąrašu pateikti pateiktyje. „Skaitmeninės savaitės 2022“ pamokos registruotos Europos žemėlapyje https://www.alldigitalweek.eu/.

Skaitmeninė savaitė (angl. ALL DIGITAL Week) – visoje Europoje organizuojama kasmetinė skaitmeninės įtraukties ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo akcija, kuri siekia paskatinti ES šalių piliečius nuolat tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius, atrasti technologijas, jų kuriamą naudą, pasinaudoti skaitmeninėmis galimybėmis savo kasdienėje bei profesinėje veikloje.

Šiais metais akcija grįžta į Lietuvą gerokai išaugusi – ji tęsis net 5 savaites: kovo 14 – balandžio 14 dienomis, todėl ji vadinama dar ir „Skaitmeninėmis savaitėmis 2022“.

Daugiau veiklų ir informacijos https://www.epilietis.eu/skaitmenine-savaite-2022

Ramutė Norkienė, Liudmila Norkaitienė
Informacinių technologijų mokytojos

Visos progimnazijos klasės įsitraukė į pilietinę akciją „Puošiu savo gimtąjį miestą", kurios metu augina gėlių daigelius, kad gimtasis miestas Jurbarkas vasarą pasipuoštų gėlių žiedais. Pirmosios sėklos jau dygsta: pasigrožėkime.

Minėdami pasaulinę vandens dieną, 6b klasės mokiniai, vadovaujami anglų kalbos mokytojos R. Tirlikienės, kovo 22 dieną kūrė paveikslėlius naudodami WordArt programą. 

Tai dar viena tarptautinio eTwinning projekto "Home is where the heart is" ("Namai ten, kur širdis") veikla.

https://youtu.be/MexOPjxuFgw

Tu esi dėkingas pasauliui, kad jis yra koks yra, kai stengiesi džiaugtis kiekviena diena, džiaugiesi ir dėkoji už tai, kad eini į mokyklą, už tai, kad šviečia saulė, už tai, kad turi mamą ir tėtę – esi linkęs dalintis tuo, ką turi su kitais. O juk tai ir yra dosnumas. Pasirodo, dėkingi žmonės yra dosnesni. Dalinantis ar aukojant pradedame jausti teigiamas emocijas. Tokios emocijos ir pas mus visą šią savaitę. AČIŪ tariame mokiniams, jų tėveliams, klasių vadovams, kurie dalinosi, aukojo. AČIŪ, kad esate mūsų progimnazijos bendruomenės dalis. AČIŪ, Jūsų visų dėka surinkome ir paaukojome tikrai daug kanceliarinių prekių.

AUKSĖ BIELKAUSKIENĖ

1954-12-06 – 2022-03-18

LAIŠKAS AUKSEI

Aš noriu tiek nedaug, tiktai išlikt tokia,

Kokia esu – su savo parašu ant debesų,

Su savo veidu ežero paviršiuj.

Ir nesvarbu, į ką rytoj pavirsiu.

Aš noriu tiek nedaug –

Išlikt tokia, kokia esu...

Ne veltui laišką Tau pradedame eilėraščio posmu, žinodamos, kad poeziją mėgai visą gyvenimą. Ir kiek daug eilių esi pati deklamavusi! Tavo meniška siela atsiskleidė dar besimokant mokykloje, skambinant pianinu, vėliau ir studijuoti pasirinkai lietuvių kalbą ir literatūrą bei režisūrą Klaipėdos universitete. Sukūrusi šeimą ir baigusi studijas išvažiavai dirbti į Kaišiadoris, o vėliau grįžai į gimtąjį Jurbarką. Auginai du sūnus, puoselėjai tėvų namus. Džiaugeisi kiekvienu prasiskleidusiu gėlės žiedu sode, prinokusiu vaisiumi, švariai išravėtomis savo daržo lysvėmis. Mokėjai pastebėti grožį net ir mažiausiose detalėse.

Jurbarke pradėjai mokytojauti 2 – oje vidurinėje mokykloje. Darbovietės pavadinimai ir veikla keitėsi, o vaikus kantriai ir dėmesingai mokei gimtosios kalbos ir literatūros. Ir ne tik. Ne vienerius metus vadovavai mokinių dramos būreliui, režisavai įvairius renginius, šventes, spektaklius. Kiek energijos ir širdies įdėjai supažindindama jaunuolius su vaidybos paslaptimis. Kaip dažnai dar prisimenam Tavo režisuotų vaizdelių, miniatiūrų švelnią ironiją, subtilų ir užkrečiantį juoką, energiją ir entuziazmą, trykštantį iš Tavo ir Tavo auklėtinių akių. Ne visada ir ne viskas buvo lengva, bet Tu mokėjai išlikti savimi ir neprarasti „auksuoliško“ žavesio.

Visus stebinai savo užsispyrimu, kantrumu, kovotojos dvasia, kai susigrūmei su liga ir ją įveikei.

Kartu su Tavimi džiaugėmės, kai sekėsi Tavo vyrui, kai sūnūs parvedė marčias, kai pradėjo rastis anūkai... Daug gražių akimirkų patyrėme drauge. Buvai ne tik kolegė, bet ir nuoširdi bičiulė, kuriai galėjome išsipasakoti paslaptis, o kartais tiesiog paplepėti apie nieką. Mokėjai suprasti ir tinkamu momentu duoti patarimą. Visada nuramindavo ir paguosdavo paprasti Tavo žodžiai: „Viskas gerai, mergučės“.

Per anksti išėjai Amžinybėn, Aukse. Užjaučiame Tavo artimuosius, guodžiame viena kitą dėl netekties ir sakome: „Ilsėkis ramybėje, miela Drauge. Mūsų atmintyje išliksi tokia, kokia buvai ir esi“.

Kolegės lituanistės, Jurbarko Naujamiesčio progimnazija