AUKSĖ BIELKAUSKIENĖ

1954-12-06 – 2022-03-18

LAIŠKAS AUKSEI

Aš noriu tiek nedaug, tiktai išlikt tokia,

Kokia esu – su savo parašu ant debesų,

Su savo veidu ežero paviršiuj.

Ir nesvarbu, į ką rytoj pavirsiu.

Aš noriu tiek nedaug –

Išlikt tokia, kokia esu...

Ne veltui laišką Tau pradedame eilėraščio posmu, žinodamos, kad poeziją mėgai visą gyvenimą. Ir kiek daug eilių esi pati deklamavusi! Tavo meniška siela atsiskleidė dar besimokant mokykloje, skambinant pianinu, vėliau ir studijuoti pasirinkai lietuvių kalbą ir literatūrą bei režisūrą Klaipėdos universitete. Sukūrusi šeimą ir baigusi studijas išvažiavai dirbti į Kaišiadoris, o vėliau grįžai į gimtąjį Jurbarką. Auginai du sūnus, puoselėjai tėvų namus. Džiaugeisi kiekvienu prasiskleidusiu gėlės žiedu sode, prinokusiu vaisiumi, švariai išravėtomis savo daržo lysvėmis. Mokėjai pastebėti grožį net ir mažiausiose detalėse.

Jurbarke pradėjai mokytojauti 2 – oje vidurinėje mokykloje. Darbovietės pavadinimai ir veikla keitėsi, o vaikus kantriai ir dėmesingai mokei gimtosios kalbos ir literatūros. Ir ne tik. Ne vienerius metus vadovavai mokinių dramos būreliui, režisavai įvairius renginius, šventes, spektaklius. Kiek energijos ir širdies įdėjai supažindindama jaunuolius su vaidybos paslaptimis. Kaip dažnai dar prisimenam Tavo režisuotų vaizdelių, miniatiūrų švelnią ironiją, subtilų ir užkrečiantį juoką, energiją ir entuziazmą, trykštantį iš Tavo ir Tavo auklėtinių akių. Ne visada ir ne viskas buvo lengva, bet Tu mokėjai išlikti savimi ir neprarasti „auksuoliško“ žavesio.

Visus stebinai savo užsispyrimu, kantrumu, kovotojos dvasia, kai susigrūmei su liga ir ją įveikei.

Kartu su Tavimi džiaugėmės, kai sekėsi Tavo vyrui, kai sūnūs parvedė marčias, kai pradėjo rastis anūkai... Daug gražių akimirkų patyrėme drauge. Buvai ne tik kolegė, bet ir nuoširdi bičiulė, kuriai galėjome išsipasakoti paslaptis, o kartais tiesiog paplepėti apie nieką. Mokėjai suprasti ir tinkamu momentu duoti patarimą. Visada nuramindavo ir paguosdavo paprasti Tavo žodžiai: „Viskas gerai, mergučės“.

Per anksti išėjai Amžinybėn, Aukse. Užjaučiame Tavo artimuosius, guodžiame viena kitą dėl netekties ir sakome: „Ilsėkis ramybėje, miela Drauge. Mūsų atmintyje išliksi tokia, kokia buvai ir esi“.

Kolegės lituanistės, Jurbarko Naujamiesčio progimnazija