„Turėti autizmą – reiškia turėti tyrą širdį ir būti labai jautriam…Rasti būdą išgyventi triuškinančiame, painiame pasaulyje. Turėti autizmą – reiškia vystytis skirtingai, savitu tempu ir skirtingais žingsniais…”

Atsižvelgiant į didėjantį vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, skaičių bei žinių šioje srityje trūkumą, siekiant informuoti visuomenę apie šių vaikų ugdymo galimybes, tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą ir sunkumus, su kuriais susiduria šiuos vaikus auginančios šeimos, balandžio 3 dieną Jurbarko rajone, Raudonės pilyje buvo suorganizuota respublikinė konferencija „Ar sunku suprasti?“. Konferencijos organizatoriai: Jurbarko rajono savivaldybė, Jurbarko rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras ir Jurbarko Naujamiesčio progimnazija.

Pranešimus skaitė:

• Pranešimas ,,Kaip sutelkti autistiškų vaikų dėmesį veiklų metu“

Milda Kryžanauskienė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus socialinė pedagogė;

• Pranešimas „Sensorinių pertraukų organizavimas autistiškiems vaikams“

Vaida Tuskevičė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus ergoterapeutė;

• Pranešimas „Kas lemia pozityvius pokyčius mokykloje?“

Gintarė Šatė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja;

• Pranešimas „Regioniniai centrai – pagalba įgyvendinant įtraukųjį ugdymą šalyje. Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centro funkcijos ir teikiamos paslaugos“

Inga Pranskaitienė, Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centro Švietimo pagalbos ir konsultavimo skyriaus socialinė pedagogė;

• Pranešimas „Autizmas Jurbarko rajone: iššūkiai ir sprendimai“

Nijolė Janonytė, Jurbarko švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė.

 

Savo istorija pasidalino Tomas Eicher-Lorka. Tomą kalbino Irma Bielevičiūtė-Gegužienė.

Konferencija dar kartą patvirtino, kad svarbi prielaida sėkmingam vaiko ugdymuisi mokykloje yra palankios edukacinės aplinkos kūrimas klasėje, sietinas su fizinės aplinkos pritaikymu pagal vaiko poreikius, psichosocialinės aplinkos klasės bendruomenėje kūrimu, palaikant pozityvius mokytojo ir vaiko, vaikų tarpusavio ir klasės tėvų tarpusavio santykius bei mokytojo pozityviu ir į vaiką orientuotu požiūriu, taip pat mokytojų bendradarbiavimu su vaiko tėvais ir kitais specialistais bei mokytojo kompetencijų dirbti su ASS turinčiais vaikais plėtote.

Tariame didelį AČIŪ visai komandai, kurie prisidėjo prie šios konferencijos organizavimo.