Pagrindinis Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapių mastelis 1:1 000 000. Jis nulėmė neįprastą leidinio formatą: 48 cm ilgio ir 54 cm pločio trys knygos, kurių kiekviena sveria apie 4 kg.. Visi atlaso tomai išleisti tik 500 egzempliorių tiražu. Šiuo metu tik 83 pasaulio šalys yra išleidusios savo nacionalinius atlasus. Ypač daug nacionalinių atlasų išleista XX a. 3–4 ir 8–9 dešimtmečiais. To prielaida buvo po pasaulinių karų susiklosčiusi nauja geopolitinė, socialinė, ekonominė, kultūrinė situacija.

Lietuvos nacionalinį atlasą galima palyginti su enciklopedija, tik jame visa informacija pateikiama pasitelkiant žemėlapius. Jame galima rasti visą turimą informaciją apie šalies gamtos išteklius, ekonomiką, socialinius ir kultūrinius reiškinius, švietimą, mokslą bei istoriją.

Pati Lietuviško atlaso sudarymo idėja gimė dar 1966 metais, kuomet VU Gamtos mokslų fakultete buvo įsteigta Kartografijos laboratorija. Profesorius Vaclocas Chomskis buvo iniciatorius, kad būtų įsteigta ta laboratorija ir pradėti atlaso rengimo darbai. Jie tada ėmė rengti Lietuvos atlasą ir 1981 metais buvo išleista storoka knyga, „Lietuvos TSR atlasas“. Čia buvo pirmas darbas. Deja, pats profesorius šio atlaso taip ir nesulaukė, nes jis mirė 1976 metais. 1990-iesiems metams buvo rengiamas kitas, Lietuvos atlasas. Jis buvo parengtas, bet dėl politinių priežasčių nepublikuotas – tada prasidėjo suirutė, vyko įvairūs virsmai. Jis taip ir nebuvo išleistas.  Lietuvos nacionalinį atlasą parengė VU GMF Kartografijos centro darbuotojai.  Naujasis atlasas pradėtas rengti 1995 metais. Vėlgi, buvo finansinių problemų, rengimas pristabdytas, bet 2014 metais jis galiausiai pasirodė.

I tomas

Visuomenei pristatytas 2015 metais, jį sudaro dvi dalys: „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ bei „Gamta ir kraštovaizdis“. Toliau leidinys grupuojamas į teminius skyrius, kurių nuoseklaus išdėstymo pagalba atskleidžiamas kartografuojamų reiškinių gilumas Viso I atlaso tomą sudaro net 224 autoriniai žemėlapiai, kurie papildomi tekstine ir grafine informacija.

II tomas

„Istorija“ išleista 2017 m. Šis atlasas susideda iš keturių skyrių: „Lietuvos didžioji kunigaikštystė (iki 1795 m.)“, „Lietuva XIX amžiuje“, „Nepriklausoma Lietuva (1918–1940 m.)“ ir „Nacių ir sovietinės okupacijos laikmetis (1940–1990 m.). II tome pateikiami 176 žemėlapiai, kurių didžioji dalis parengti būtent šiam leidiniui remiantis istoriniais šaltiniais bei pritaikant naujausias kartografavimo technologijas. Taip pat žemėlapius papildo senosios fotografijos, istoriniai tekstai apie laikotarpį ir temą. Kartografiniame kūrinyje pirmą kartą taip išsamiai atskleidžiama šalies istorinė raida.

III tomas

Išleistas 2018 m. Jį sudaro šeši skyriai: „Teritorinis administracinis suskirstymas“, „Gyventojai“, „Socialinė būklė ir raida“, „Žemės ir miškų ūkis“, „Gamtinių išteklių gavyba ir pramonė“, „Transportas ir ryšiai“. Atlasas atskleidžia XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje vykstančius politinius, socialinius, kultūrinius, ekonominius ir istorinius pokyčius bei tendencijas. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas, nacionalinio atlaso III tomą vadina „Simboliniu Lietuvos valstybės pasu“.

Bibliotekininkė Jolanta